Visų pirma, sveiki:)
Tai va, yra toks dalykas.:
Neseniai perėjau į naują mokyklą. Man iš kart į akį krito viena panelė ( klasiokė ).
Iš pradžių, kadangi buvau labai nedrąsus, bandžiau užmegzt ''artimus'' ryšius su jos drauge, taip pat mano klasioke{kad galėčiau po to prie sau patinkančios ''prieit'']. [Tuomet, manau, ir ji (ta kuri man patiko) laikė mane tik klasioku.] Tačiau viskas išėjo taip, jog ji mane įsimylėjo, bent jau aš taip supratau( mano ''mylimosios'' draugė, jei ką:D.. ) Na, praėjo keli mėnesiai, kaip ir atšąlom. ( buvo ~lapkričio pabaiga) - aš nusprendžiau, jog reikėtų parodyt kokį dėmesį tai panelei, kuri man labai patiko. Na ir kaip - išėjo kaip ir . Rašinėjomės per ''skype'' nemažai ( gana daug, iš ties.); mokykloj, nors mažokai, bet bendravom. Manau ( ar maniau ), jog pradėjau ir aš jai patikt . Tuomet atėjo žiemos atostogos. Kaip minėjau, daug rašinėdavomės per ''skype'', aš jai kelis kartus per atostogas parašiau, norėjau pasikalbėt, daug ką pasakyt, ir pan. tačiau ji atrašydavo jau ( šitos dalies nalabai moku perteikt ) atrašydavo tik atsakymą dar ten minimaliai ko paklausdavo ir tiek.., žodžiu nebesivystė pokalbiai (skype). Nusprendžiau, kad ji mane ignoruot pradėjo tai neberašiau daugiau. Praėjo atostogos. Grįžtu į mokyklą, o ji rimtai su manim nekalba. Gal minimaliai kaip kada pasisveikina, bet ir tai aš pirmas turėjau tą daryt..visada.. . Tai va, aš tuomet labai kankinausi, pirmą savaitę YPAČ, nes turėjau jai daug ką pasakyt, norėjau pasikalbėt ir pan., o ji to nedarė, o lyg ir ignoravo mane.., { aš su ta drauge, kurią monėjau iš pradžių, tapome labai gerais draugais vėliau} Taigi aš pakalbėjau su jos drauge, ji pasakė, jog ''mano mylimoji'' (taip ją vadinsiu p) tai daro ( nešneka su manim) ''ant bajerio'' - prikolas čia.. Šiaip suprantu ir priimu prikolus, bet šitas man, kažkodėl buvo labai žiaurus... Iš tiesų kankinaus žiauriai, galvodavau apie ją, nors žinojau, kad prikolas, bet mąstydavau kodėl ji taip su manim elgiasi.. Galų gale, po ~ 2.5 sav 'nekalbėjimo - šiaip ne taip save įtikinau, jog man gerai kad ji taip daro ir man ji neberūpi ( aš tik taip dėjausi manąs, nes ji man vis dar taip pat rūpėjo) . IR taip po kelių dienų ganu sMs. ''Labas, ką veiki?'' ( ar kažką pan. ) Nu atrašiau aš jai, išties labai džiaugiausi, jog pagaliua parašė, bet ir labai pykau, jog dabar ''iš oro'' tai padarė..
Pasirašinėjom, po kiek laiko atrodo, vėl pradėjom apynormaliai bendraut.., bet ..: man reikia daugiau.., Aš tikrai manau, jog ją myliu, nežinau kaip jum paaiškint..., galvoju apie ją kas minutę, ji tiesiog ''stovi'' mano mintyse... Žiūriu jos nuotraukas, įvairiuose portaluose, stebiusi ja, žaviuosi, grožiuosi, net nežinau kaip pasakyt..., TAčiau atsorado problema..: AŠ NEBETURIU APIE KĄ SU JA KALBĖT.
Jeigu prieš tai turėjau, ir gana nemažai, tai mane kažkaip tas jos ''bajeris'' paveikė..., Nebesumąstai ką jai pasakyt, ir iš vis argi reiktų mastyt?!
Žinoma, yra ir kitokių dalykų..: pVz ji labai mėgsta leisti laiką su draugais.., o AŠ BAISIAI pavydžiu, ( tiek nuotraukose esantiems žmonėms su ja) bet kam ( YPAČ vaikinams) kurie su ja būna..., nageliu jų pakęst, nors net nepažystu jų... Ir manau jog mano pavydas yra nesveikas .. Aš suprantu, kad ji tokia yra ir negaliu draust (lol) daryt kas jai patinka.., bet tie jos ''draugai'' mane žudo'...
Tai va, grįžtu prie temos, kad nebeturiu jai ką pasakyt..., . Nors LABAI norėčiau. Dabar norėčiau prisipažint jai pagaliau kad ją labai myliu, pakalbėt su ja.., bet galvoju ar kas po to pasikeis.., nes kažkodėl NEMANAU, jog po to atsiras su ja apie ką kalbėt, o aš labai nenoriu jos skaudint.. .
Būtent tas beturėjimas apie ką su ja kalbėt mane žudo.., man ji taip patinka....... (be šypsenos..) Nežinau nei ką bepasakyt.....
Prašau, patarkit ką nors .. Ypač merginos, nors man labai svarbi visų nuomonė .., ... [ man 15 metų, bet prašau, nerašykit jog dar bus tų meilių, jog aš dar per mažas ar pan... )..

Susidariau nuomonę, kad tu jos net nepažįsti. Įsimylėjai iliuziją(grožis+turbūt tavo mintys kokia ji nuostabi).Ar kas iš to išeis?Ne.

Ką daryti? Pasakyk jai viską kaip yra kad ji tau patinka ir t.t., nieko neprarasi(galbūt tik savimeilė bus įžeista išgirdus ne).

Tiesa bendraudamas su drauge padarei klaidą, niekas neina į paštą pirkti mėsos( tikslą lengviau pasiekti einant tiesiai į jį).Sėkmės

Na kaip, žiūrint kuria prasme ''nepažystu'' .., TAip, aš nepažystu jos taip gerai, kaip norėčiau.., bet ji yra mano klasiokė., taigi..
Nors aišku, turbūt turėjot omeny, jog būtent iš tos teksto dalies susidarė tokia nuomonė.., na nesvarbu. Ačiū vis vien

Ir beje, o jei ji atsakys ''taip''. Jei turėsiu galimybę su ja draugauti.., Kas tada? Kas tada bus, jei vėlgi neturėsiu jai ką pasakyt?...

Kažkaip niekada neskaitau aš tokių postų rimtai, bet šį kartą padariau išimtį. Žinai, mano nuomone draugauti su klasioke yra nemažas diskomfortas, nes prasideda (ypač tokiam amžiuje, kai kiekvienas jaunuolis nori būti "laisvas") trintis. Be to, ta draugystė su jos drauge manau padarė tavo mylimajai nekokį įspūdį (a.k.a. mergišiaus tikriausiai). Todėl šioje draugystėje kol kas nematau nieko naudingo.

Kas įdomiausia, su ta "neturime apie ką kalbėtis" problema susidūriau labai nesenai. Nepasakosiu kaip susipažinau su mergina (ilgai rašyt reikės), bet kai pradėjom draugaut staiga neberadome bendros kalbos. Na aš žmogus neišprusęs, moku iš nieko kalbą užvest, bet kas kartą "tempt katiną už ūsų" man ir pačiam nusibodo. Taigi po mėnesio supratau kad nei jai su manimi gerai, nei man. Išsiskyrėm.

Taigi... Nuo to kad tu jai pasakysi savo jausmus nemanau kad tau lengviau pasidarys. Pirmu atveju ji pasakys "ne", ir tau teks visą laiką kol "neatauš" jausmai stebėti ją iš šono (be to bus gana akward kai ji tuo pačiu dar ir žinos ką tu jai jauti). Antru atveju ji pasakys "taip", ir jus pradėsite tą šaltą draugystę kuri mano manymu bus dar sunkesnė nei kad pirmasis atvejis. Todėl mano manymu nieko jai nesakyk, ir tiesiog lauk kol "nusiraminsi", manau reikia tik truputis laiko.

Sveiki visi,noriu is jusu patarimo.
Bendrauju su vaikinu jau 4 menesiai,visko buvo tarp musu bet vis dar nedraugaujame. Su juo bendrauju ir susitinku ir visa kita ir jo tevai maen zino ir mano,bet mes nebendraujame. Visi aplinkui mano kad mes draugaujame nors taip nera. Ka daryti man?,man darosi sunkus toks bendravimas su juo ir buti nezinioje.Nezinau ka jis galvoja ir jaucia man..

Nežinai ką jis jaučia? Kodėl nepaklausi, jei jau keturis mėnesius bendrauji?
Pirmom savaitėm gal ir galima dar nežinot, bet po kelių mėnesių tikrai turėtų būt paklausta, arba tiesiog paaiškėt

Pasiskaityk lietuvišką klasiką pav žemaitės „marti“ suprasi.
Taigi taigi kaipgis kam ta merga

Kad mes su juo apie tokius dalykus kaip santykiai nekalbame. Ir mes esame abu vienodi is charakteriu.Niekada neatskleidziame savo jausmu. Pora savaiciu jam nieko nerasiau tada pats pradejo man rasyti ir klausineti kodel nerasau ir panasiai. Bet vat kad buna kad mes bendraujame viska po to vel kazkiek atitolstate. As jam noreciau viska pasakyti bet negaliu nes bijau apsikvailinti ir panasiai,nes gal as jam net nepatinku...

Kam kankintis ir nežinot?
Pasakyk jam, kad jis tau patinka

Tai kad neuztenka drasos,esu viskam drasi bet ne tokiam dalykui,tiesiog bijau apsikvailinti.

O jei tu jam nepatinki taip stipriai kad taptum jo mergina tai kam tada dabar bendrauti? Gal jis tiesiog laiko drauge ir viskas...

Pagalvok, jei ir tu jam atrodai simpatiška ir patinki? Tada bus aiškiau, žinosit, kad vienas kitam patinkat

Tai kad mes ne siaip bendraujam o kaip sakant ir intymiai.
As kartais taip ir pagalvoju kad jis mane laiko tik drauge,bet kartais taip uzkalba kad atrodo kad jam patinku.Bet kartais as jo tiesiog nesuprantu. Jei ka ne tokio padariau uzpyksta jei kad pavyzdziui as esu nerukanti o kai buvove vakarelyje prasiau drauges parukyti tai jis supyko,arba jei koks vaikinas mane pradeda kabinti jis iskarto paziuri i ji sleivai arba iskarto mane apsikabina ar kazka tokio.
Nors is vienos puses pagalvojus jei as jam nei kiek nepatiksciau jis su manim nebutu neskambinetu ir nerasinetu ir visa kita... Bet as tokia pasimetusi esu nes jis man patinka tikrai labai. Bet tiek musu santykiai su juo yra labai neaiskus.

O ką aš sakau, Marti XXI amžiaus variante. Kaip lietuviai nemokėjo bendrauti prieš 100 metų taip ir dabar nemoka.

Bet jau ir intymiai...
Žiūrėk, taip ir vaikų susilauksit, bet dar nebūsit išsiaiškinę, ar vienas kitam patinkat.

(nors reikia aklam būti).

Na kartais ir žmonės... Jau seksas o dar nežino ar patinka ar ne. Ne vien lietuviai manau tokių problemų turi, Lauky...
Kraupu pagalvojus...

Paprasčiausiu atveju vaikinas tiesiog nori ką nors į lovą įsitempt, o kad jau rado tą kažką, tai ir nenori, kad kitas kas pasiimtų parodęs šiek tiek daugiau šilumos

Jaunuolis dar esate, Svajokli, tačiau išmintimi bei nuoširdumu pasižymite... Tai didelė vertybė... Ir dovana Jus mylintiems žmonėms... Galbūt kada supras, ar suprato, koks nuostabus žmogus esate...

O mergužėlėms patarčiau neskubėti, kad ir kaip maloniai bernaičiai meilintųsi, nes vaikinams už pasekmes retai kada tenka sumokėti, o merginoms, visuomet. Pirmiau te įrodo darbais savo ketinimus. Jei nenorės įrodinėti, tai bus "ženklas", kad džiaugsmo nesuteiks ateity ir taip norimos šeimyninės "idilės"...